Hover

Kultūra ir istorija

VECSALIENOS (ČERVONKOS) DVARO PILIS

Vecsalienos (Červonkos) dvaro pilis pastatyta 1870 metais neogotikos stiliumi ir yra supama XIX a. įkurto parko. Tai labai išvaizdus pastatas su dinamiška ir sudėtinga kompozicija – tikra pasakų pilis.

SLUTIŠKIŲ SODŽIUS IR SLUTIŠKIŲ SENTIKIŲ KAIMO SODYBA

Slutiškių sodžius įsikūręs Dauguvos dešiniojo kranto terasoje, Markovos piliakalnio papėdėje. Istorijos šaltiniuose Slutiškiai kaip sodžius paminėtas dar 1785 metais. Slutiškių sodžiuje ryškios valstiečių būstų statymo tradicijos.

KARINĖS TECHNIKOS KOLEKCIJA

Čia galima apžiūrėti tarybinės armijos tankus – vidutinį tanką T-34 ir sunkiuosius tankus IS-2 ir IS-2M, kurie pavadinti Stalino garbei, šarvuotas desanto žvalgybines mašinas BRDM-2 ir BRDM-1, karines transporto priemones Jeep Willys ir GAZ-67, savaeigius, pabūklus ir kitus technikos vienetus.

NAUJENĖS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS IR GAMTOS INFORMACIJOS CENTRAS

Naujenės kraštotyros muziejus lankytojams siūlo galimybę daugiau sužinoti apie krašto istoriją, etnografiją, gamtą, susipažinti su žymiais krašto menininkais, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, įsitraukti į Didžiojo Augšdauguvos raštuoto apkloto kūrimo procesą, taip pat dalyvauti muziejaus organizuojamuose renginiuose.

RAINIO NAMAI BERKENELĖJE

Berkenelės pusdvaryje prabėgo iškiliojo Latvijos poeto, vertėjo, dramos meistro, politinio ir visuomeninio veikėjo Janio Rainio (1865–1929) vaikystė, kurios įspūdžiai perteikti eilėraščių rinkinyje „Penki Dagdos eskizų sąsiuviniai“. Berkenelėje susiformavo būsimojo poeto asmenybė, pasaulėžiūra, gimė pirmieji eilėraščiai.

SKRINDŲ GIMINĖS MUZIEJUS

Muziejus yra atminimo vieta pirmiesiems tautinio atgimimo veikėjams broliams Skrindoms – Benediktui (1869–1947), Kazimirui (1875–1919) ir Antonui (1881–1918). Muziejuje galima apžiūrėti parodas, užsisakyti keletą teminių programų tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems.

POILSIO PARKAS „STALKERS“

Puikiai įrengtas parkas yra vaizdingoje vietoje Dauguvos pakrantėje, miško apsuptyje, gamtos parko „Daugavas loki“ teritorijoje. Parke galima rengti įvairiausius renginius. Čia yra vaikų žaidimų aikštelės, lauko kepsninės, stalai, terasos, pavėsinės  ir t. t.

Z/S „EGLES“ PRIVATI SENOVINIŲ DAIKTŲ KOLEKCIJA „VALSTIEČIO SIELOS DŽIAUGSMAS“

Z/S „Egles“ rąstinėje klėtelėje eksponuojama privati senovinių daiktų kolekcija. Čia galima apžiūrėti įvairius žemės ūkio padargus: tiek šimtmečių senumo eksponatus ir arklių pakinktus, tiek pirmuosius mechanizuotus įrenginius. Į senų laikų atmosferą padės įsijausti svetingo šeimininko Valentino Kuklio aistringas pasakojimas.

LYKSNOS DVARO PARKAS

Valsčiaus žmonės Lyksnos dvaro parko teritorijoje įrengė poilsio taką, kuris kiekvienais metais plečiamas. Vaikščiojant Lyksnos takais, galima apžiūrėti ne tik įvairiai įrengtus takelius ar išradingas medžio ir metalo skulptūras, bet ir sužinoti, kad šiuo taku kadaise jodinėjo Lenkijos nacionalinė didvyrė, Lyksnos dvaro gyventoja – Emilija Pliaterytė, dėl savo gyvenimo būdo ir charakterio vietinių praminta Žana d’Ark.

VIŠKIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA

Bažnyčia statyta 1908–1925 metais. Įžymus valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas iš nedaugelio sakraliųjų statinių Daugpilio krašte, pastatytas iš skaldytų akmenų ir priklausantis vieno bokšto bazilijonų kryžiaus bažnyčių tipui.

MARKOVOS PILIAKALNIS IR PAŽINTINIS TAKAS

Markovos piliakalnio apylinkėse įrengtas 1,6 km ilgio Markovos pažintinis takas. Čia yra keletas lankytinų objektų: Markovos kapinės, Markovos piliakalnis, projektuotos Daugpilio hidroelektrinės vandens saugyklos lygmens žyma, Putanų upelis, Putanų upelio akmuo ir kt.

JEZUPOVOS (JUZEFOVOS) DVARO PARKAS

Jezupovos (Juzefovos) parkas įkurtas XIX amžiuje olandišku stiliumi. Jame iki XIX amžiaus pabaigos stovėjo ir dvaras, tačiau iki šių dienų išliko tik nedidelė dalis dvaro parko, kuriame auga daugiau nei 100 įvairių rūšių augalų.

MEDUMŲ PARKAS

Prie Medumo ežero yra Medumų parkas, kurį XX a. pradžioje įkūrė Sankt Peterburgo botanikos sodo vadovas Lackis. Parke galima išvysti įvairių sodinių – uosių, ąžuolų, liepų, vinkšnų, raudonųjų sedulų, Dauguvos vilkobelių, europinių ožekšnių, balzaminių kėnių, europinių maumedžių, Kolorado dygiąją eglę ir kt.

VABUOLĖS DVARO PARKAS

Vabolės parkas įkurtas kaip gamtos arba angliško stiliaus grafų Pliaterių-Zybergų pusdvario parkas (XIX a.). Parko plotas – 8,5 ha, iš jų 0,21 ha užima tvenkinys. Parko teritorijoje auga 21 medžių ir krūmų veislė – tarp jų tiek vietinės, tiek atvežtinės.

VECRAČINOS PILIAKALNI

Vecračinos piliakalnis yra Augšdauguvos krašto Naujenės valsčiuje, Dauguvos dešiniajame krante, Vecračinos sodžiuje, 2,5 km į pietus nuo Izvaltos geležinkelio stoties. Iš dalies suniokotas. Tikėtina, kad jis naudotas vėlyvajame geležies amžiuje. Vecračinos piliakalnis yra valstybinės reikšmės kultūros paminklas.

KRUCIFIKSŲ KELIAS

Krucifiksas – katalikiškosios Latgalos simbolis, neatsiejama Latgalos kraštovaizdžio dalis, savotiškas meno kūrinys. Latgaloje krucifiksai buvo pradėti statyti XVIII amžiuje.

ILGOS DVARO PILIS

Pastatas pastatytas pagal architekto Vilhelmo Neimanio projektą XIX a. antroje pusėje kaip Ilgos dvaro medžioklės pilis. Pastato architektoninės formos primena italų palaco tipo statinius, todėl ši vieta anksčiau buvo praminta „Palazzo Ilga“. Šiuo metu pastate įsikūręs Daugpilio universiteto Studijų ir tyrimų centras „Ilgas“.

LIELBORNĖS DVARAS IR PARKAS

Lielbornės dvaras yra vienintelis dvaro kompleksas, išlikęs gamtos parko „Daugavas loki“ teritorijoje. Šiuo metu galima apžiūrėti, kaip manoma, XVII a. statytą senąją pilį bei XIX a. pirmoje pusėje klasicizmo stiliumi statytą naująją pilį. Lielbornės dvaro ponų namo naujoji dalis perstatyta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

SUDMALIŲ PILIAKALNIS

Sudmalių piliakalnį pirmasis 1882 metais užregistravo A. Bylenšteinas. Tiek pačiame kalne, tiek jo šlaituose ir terasoje aptiktas kultūrinis sluoksnis. Atlikus šurfavimą paaiškėjo, kad kultūrinio sluoksnio storis siekia 1,8 m.

PIRMOJO PASAULINIO KARO muziejus

Pirmasis pasaulinis karas paliko ilgalaikius randus ne tik žmonių likimuose ir širdyse, bet ir didelėje dabartinės Latvijos bei Lietuvos teritorijoje, kur keletą metu vyko taip vadinamas „Gyvenimo ir mirties“ mūšis. Abiejose fronto linijos pusėse buvo pastatyta sudėtinga įtvirtinimų sistema su apkasais ir bunkeriais. Čia įnirtingose ​​kautynėse kovėsi ir žuvo tūkstančiai karių, apie tai byloja daugybė žuvusių karių kapaviečių. Aukšdaugavos krašto Demenės, Šventės ir Medumu miškuose iki šių dienų išliko daug vokiečių karių pastatytų betoninių bunkerių, įspūdingų patrankų ir amunicijos saugyklų, begalės apkasų vingių.