Daugpilis, antras pagal dyd\u012f Latvijos miestas, \u012fsik\u016br\u0119s prie Dauguvos (Vakar\u0173 Dvinos) up\u0117s krant\u0173 Latvijos Respublikos pietrytin\u0117je dalyje 232 km atstumu nuo sostin\u0117s Rygos. Miestas ne kart\u0105 keit\u0117 savo pavadinim\u0105: Dinaburgas (1275), Borisoglebskas (1656\u20131667), Dvinskas (1893\u20131920), Daugpilis \u2013 nuo 1920 m.<\/p>\n
Miesto istorija prasideda viduram\u017ei\u0173 laikotarpiu, kai Latvijos \u017eemes u\u017ekariavo vokie\u010di\u0173 riteriai-kry\u017eiuo\u010diai. Kaip byloja istoriniai \u0161altiniai, Dinaburgo pil\u012f \u012fk\u016br\u0117 Livonijos ordino magistras Ernestas fon Racburgas 1275 m. palei prekybos keli\u0105 i\u0161 variag\u0173 pas graikus, kuris \u0117jo Dauguva ir buvo prie rus\u0173 ir lietuvi\u0173 \u017eemi\u0173 ribos. Pilis tapo svarbiu \u012ftvirtinimo ta\u0161ku, \u0161alia kurio \u012fsik\u016br\u0117 pirkli\u0173 gyvenviet\u0117.<\/p>\n
Dinaburgo pilis nuolat jaut\u0117 gr\u0117sm\u0119 i\u0161 Polocko ir Lietuvos kunigaik\u0161tys\u010di\u0173, rus\u0173 ir lietuvi\u0173 kariuomen\u0117s ne kart\u0105 band\u0117 j\u0105 sugriauti. Pirmas m\u016b\u0161is prie pilies sien\u0173 \u012fvyko 1277 m., kai lietuvi\u0173 kunigaik\u0161tis Traidenis vis\u0105 m\u0117nes\u012f nes\u0117kmingai band\u0117 u\u017ekariauti ordino pil\u012f, pilis atsilaik\u0117.
\nXIV\u2013XV a. Dinaburgo pil\u012f daug kart\u0173 puol\u0117 lietuvi\u0173 ir rus\u0173 kunigaik\u0161\u010diai, pilis buvo suniokota ir i\u0161 naujo pastatyta, tod\u0117l tur\u0117jo svarbi\u0105 strategin\u0119 reik\u0161m\u0119. Livonijos ordinas negail\u0117jo l\u0117\u0161\u0173 pilies \u012ftvirtinimui. 1347 m. ordino magistras Gosvinas Gerikas \u012ftvirtino j\u0105 keturiais bok\u0161tais.<\/p>\n
XV a. prad\u017eioje Dinaburgo komt\u016bras tapo vienu i\u0161 svarbiausi\u0173 vokie\u010di\u0173 ordino patik\u0117tini\u0173. \u0160iuo laikotarpiu, pasitelk\u0119s Dinaburgo pilies \u012fgul\u0105, Livonijos ordinas daug kart\u0173 puol\u0117 rus\u0173 \u017eemes, taip keldamas gr\u0117sm\u0119 Pskovui ir Novgorodui. Ta\u010diau po j\u0173 prijungimo prie Maskvos kunigaik\u0161tyst\u0117s Maskvos kunigaik\u0161tis Ivanas III, nor\u0117damas apsaugoti vakarines sienas, prad\u0117jo karo \u017eyg\u012f prie\u0161 Livonij\u0105. XV a. pabaigoje Livonija prarado savo gali\u0105, patyr\u0117 nuosmuk\u012f.<\/p>\n
1481 m. did\u017eiul\u0117 Ivano III kariuomen\u0117, kuri\u0105 sudar\u0117 20 t\u016bkstan\u010di\u0173 kari\u0173, neilgam laikui u\u017ekariavo Dinaburgo pil\u012f. Pagal pasira\u0161ytos taikos sutarties tarp Ivano III ir ordino magistro Valterio fon Pletenbergo s\u0105lygas visos u\u017ekariautos teritorijos buvo gr\u0105\u017eintos Livonijai, kuri 50 met\u0173 tur\u0117jo mok\u0117ti duokl\u0119 Maskvos kunigaik\u0161tystei. \u0160i sutartis pailgino Livonijos egzistencij\u0105 daugiau nei pus\u0161im\u010diu met\u0173. Tik Livonijos karas (1558\u20131582) galiausiai sunaikino nusilpusi\u0105 valstyb\u0119.<\/p>\n
XVI a. antroje pus\u0117je Livonija nebesugeb\u0117jo atlaikyti rus\u0173 kariuomen\u0117s antpuolio ir kreip\u0117si pagalbos \u012f Lenkij\u0105. 1559 m. kartu su kitomis tvirtov\u0117mis Dinaburgo pilis buvo u\u017estatyta Lenkijos karaliui \u017dygimantui II Augustui. 1561 m. Livonijos ordinas nustojo egzistuoti. Dviems \u0161imtme\u010diams (1561\u20131772) Latgala tapo lenk\u0173 provincija \u2013 Infliantija. Nuo 1566 m. Dinaburgas tapo Infliantijos vaivadijos administraciniu centru.<\/p>\n
1577 m. rugpj\u016b\u010dio 11 d. Ivano R\u016bs\u010diojo kariuomen\u0117 u\u017ekariavo pil\u012f. Per ilg\u0105 Livonijos karo laikotarp\u012f Dinaburgo pilis ir prekybos linijos buvo sugriautos. Iki \u0161io laiko pilis i\u0161silaik\u0117 300 met\u0173 ir prarado savo karin\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161ios teritorijos, kuri buvo Dauguvos vidurin\u0117je atkarpoje ir kur susid\u016br\u0117 Rusijos ir Lenkijos interesai, strategin\u0117 reik\u0161m\u0117 tapo gana svarbi. Ivanas R\u016bstusis pastat\u0117 nauj\u0105 tvirtov\u0119 19 km \u017eemyn palei Dauguv\u0105 nuo senosios pilies, kur dabar yra Daugpilis. Statybas t\u0119s\u0117 lenkai, nes 1582 m. saus\u012f buvo pasira\u0161yta sutartis tarp Lenkijos ir Rusijos, ir visa Latgalos teritorija, \u012fsk. nauj\u0105j\u0105 tvirtov\u0119, buvo \u012ftraukta \u012f Lenkijos sud\u0117t\u012f.<\/p>\n
1582 m. Lenkijos karalius Steponas Batoras suteik\u0117 Dinaburgui Magdeburgo teises. Tai buvo svarbus juridinis aktas, kuris pripa\u017eino teis\u0117tu miesto egzistavim\u0105 prie \u012ftvirtinimo. Miesto reikalus tvark\u0117 magistratas.<\/p>\n
XVII a. Dinaburgas tapo svarbiu prekybos ir muitin\u0117s centru. Tuo metu d\u0117l Baltijos \u017eemi\u0173 kovojo Lenkija, Rusija ir \u0160vedija. Naujoji Dinaburgo tvirtov\u0117 ir miestas ne kart\u0105 patyr\u0117 prie\u0161o antpuolius: 1600 m. ir 1655 m. j\u012f u\u017ekariavo \u0161vedai.<\/p>\n
1656 m. bir\u017eel\u012f rus\u0173 caras Aleksejus Mihailovi\u010dius su kariuomene u\u017epuol\u0117 Dinaburgo tvirtov\u0119 ir i\u0161vijo \u0161vedus. U\u017ekariautas miestas buvo pavadintas Borisoglebsku ir buvo Rusijos sud\u0117tyje 11 met\u0173. 1667 m. po Andrusovo paliaub\u0173 sutarties sudarymo miestas gr\u0105\u017eintas Lenkijai ir jos sud\u0117tyje buvo iki 1772 m. su ankstesniu pavadinimu Dinaburgas. 1677 m. Dinaburgas tapo Infliantijos vaivadijos administraciniu centru ir vyskupo rezidencija.<\/p>\n
Nauj\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 miestui atne\u0161\u0117 XVIII a. prad\u017eia, \u0160iaur\u0117s karas (1700\u20131721) tapo paskutine faze sprend\u017eiant Baltijos klausim\u0105, l\u0117m\u0119s reik\u0161mingus poky\u010dius Baltijos politiniame \u017eem\u0117lapyje. Karas prasid\u0117jo 1700 m. vasar\u012f Rusijos s\u0105jungininkams saksams nes\u0117kmingai u\u017epuolus Ryg\u0105. Dinaburge tuo metu \u017eiemojo saks\u0173 kariuomen\u0117. Karas siaubingai nuskurdino vietinius gyventojus ir prisid\u0117jo prie lig\u0173 bei epidemij\u0173 i\u0161plitimo. 1710 m. Latgalos teritorijoje siaut\u0117jo maras, miestas nuo jo labai kent\u0117jo. Beveik visa Dinaburgo \u012fgula i\u0161mir\u0117, tvirtov\u0117 buvo nuginkluota, pab\u016bklai i\u0161ve\u017eti \u012f Vilni\u0173. Nuo to laiko tvirtov\u0117 ir miestas sunyko.<\/p>\n
XVIII a. Lenkijoje t\u0119s\u0117si valstyb\u0117s vidinio susiskaldymo procesas, prasid\u0117j\u0119s XVII a. viduryje. A\u0161tr\u016bs nesutaikomi klasi\u0173 nesutarimai prived\u0117 \u0161al\u012f prie kracho. Pr\u016bsija ir Austrija kelet\u0105 kart\u0173 k\u0117l\u0117 klausim\u0105 d\u0117l vadinamojo Lenkijos paveldo padalijimo. Derybos t\u0119s\u0117si nuo 1769 m. iki 1772 m. ir baig\u0117si 3 did\u017ei\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 \u2013 Pr\u016bsijos, Austrijos, Rusijos \u2013 sutartimi. Pagal \u0161i\u0105 sutart\u012f Rusijai atiteko Latgala, Mstislavo, Polocko ir Vitebsko vaivadijos.<\/p>\n
1722 m. po pirmojo Lenkijos padalijimo Dinaburgas prijungtas prie Rusijos ir tapo Polocko gubernijos apskrities miestu, o nuo 1802 m. \u2013 Vitebsko gubernijos miestu. 1781 m. rugs\u0117jo 21 d. Dinaburgas \u012fgijo nauj\u0105 herb\u0105, kuris i\u0161liko iki 1917 m.<\/p>\n
Dideli\u0173 permain\u0173 \u012f miesto gyvenim\u0105 \u012fne\u0161\u0117 naujos Dinaburgo tvirtov\u0117s statyba, prasid\u0117jusi 1810 m. d\u0117l Napoleono antpuoli\u0173 gr\u0117sm\u0117s. Karo prad\u017eioje 1812 m. statybos darbai dar nebuvo pabaigti, ta\u010diau tvirtov\u0117 atliko svarb\u0173 vaidmen\u012f saugant Rusijos \u0161iaur\u0117s ryt\u0173 sien\u0105. Po karo tvirtov\u0117s statybos t\u0119s\u0117si, 1833 m. gegu\u017e\u0119 tvirtov\u0117 i\u0161kilmingai pa\u0161ventinta, ta\u010diau pastat\u0173 ir \u012ftvirtinim\u0173 statybos t\u0119s\u0117si iki 1878 m.<\/p>\n
XIX a. viduryje sulig gele\u017einkelio statyba Rusijoje Dinaburgas tapo reik\u0161mingu gele\u017einkelio mazgu. Per miest\u0105 \u0117jo tokios svarbios magistral\u0117s kaip Peterburgas\u2013Var\u0161uva, Ryga\u2013Orla. Gele\u017einkelio statyba paskatino miesto ekonomin\u012f vystym\u0105si.<\/p>\n
1893 m. imperatoriaus Aleksandro III \u012fsakymu Dinaburgas buvo pervadintas Dvinsku.<\/p>\n
XIX ir XX a. sand\u016broje Dvinskas tapo did\u017eiausiu \u0160iaur\u0117s vakar\u0173 regiono pramon\u0117s ir kult\u016bros centru. 1913 m. mieste gyveno 112 848 \u017emon\u0117s, tai yra daugiau negu Minske.<\/p>\n
Pirmojo pasaulinio karo metais Dvinskas tapo priefron\u010dio miestu, \u010dia buvo \u012fsik\u016br\u0119s 5-asis rus\u0173 armijos \u0161tabas. Miestas labai nukent\u0117jo karo metu, gyventoj\u0173 skai\u010dius \u017eymiai suma\u017e\u0117jo, dauguma pramon\u0117s \u012fmoni\u0173 buvo perkelta \u012f Rusijos vidur\u012f. 1918 m. nuo vasario iki gruod\u017eio Dvinske vie\u0161patavo vokie\u010diai, po to miest\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 bol\u0161evikai.<\/p>\n
1920 m. sausio 3 d. bendromis Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos j\u0117gomis miestas i\u0161laisvintas i\u0161 bol\u0161evik\u0173 ir pavadintas Daugpiliu.<\/p>\n
Nepriklausomyb\u0117s metais miesto ekonomika atkurta, vyst\u0117si \u0161vietimas ir kult\u016bra. Ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio viduryje pastatytas monumentalus pastatas \u2013 Vienyb\u0117s namai, taip pat Vienyb\u0117s tiltas.<\/p>\n
1940 m. bir\u017eel\u012f Latvijos Respublika \u012ftraukta \u012f TSRS sud\u0117t\u012f, o 1941 m. sovietin\u0119 okupacij\u0105 pakeit\u0117 hitlerin\u0117. Tvirtov\u0117s pastatuose vokie\u010diai \u012freng\u0117 \u017eyd\u0173 get\u0105 ir stovykl\u0105 rus\u0173 karo belaisviams \u201eStalag-340\u201c. Karo metais miesto teritorijoje buvo nu\u017eudyti daugiau nei 125 t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu mieste buvo suniokota daugiau kaip 70 % pastat\u0173. 1944 m. liepos 27 d. \u012f Daugpil\u012f \u012f\u017eeng\u0117 Raudonosios armijos daliniai.<\/p>\n
Pokario metais greitais tempais buvo atkurta miesto ekonomika ir kult\u016bra. Buvo statomos naujos \u012fmon\u0117s, \u0161vietimo ir kult\u016bros \u012fstaigos, k\u016br\u0117si nauji miesto mikrorajonai.<\/p>\n
1991 m. buvo atkurta nepriklausoma Latvijos Respublika, miesto pl\u0117tra toliau vyko naujomis aplinkyb\u0117mis. Daugpilis yra Ryt\u0173 Latvijos kult\u016bros ir mokslo centras. Jis vadinamas Europos sandraugos minimodeliu, nes istori\u0161kai Daugpilis susiformavo kaip daugiatautis miestas. Daugiataut\u0117 kult\u016bra atsispindi architekt\u016broje, mene, buities tradicijose.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"