Krucifiksas – katalikiškosios Latgalos simbolis, neatsiejama Latgalos kraštovaizdžio dalis, savotiškas meno kūrinys. Latgaloje krucifiksai buvo pradėti statyti XVIII amžiuje. Jų statymo tradicijos sparčiausiai vystėsi XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiuose. Vabuolės valsčiui būdinga tai, kad čia buvo ir vis dar yra didžiausias Latvijoje krucifiksų skaičius. Iš 44 krucifiksų iki šių dienų išliko tik 29. Kryžių išvaizda bėgant laikui keitėsi. XX a. trečiasis dešimtmetis išsiskiria tuo, kad pasirodė kryžiai su stogeliu. Statyti skirtingu laiku, jie skiriasi tiek savo aukščiu, tiek forma. Kai kurie net siekė 4 m aukštį ir buvo su gausia puošyba pasižyminčia stogo dalimi.

Apie bažnytkaimių kryžių religinę ir kultūrinę istorinę reikšmę byloja istorija. Kryžius pakelėje ir su juo susijusios veiklos yra viena iš seniausių ir gražiausių tradicijų Latgaloje. Prie bažnytkaimių kryžių gegužės vakarais kaimo žmonės rinkdavosi į pamaldas. Prie kryžių buvo giedamos religinės giesmės ir meldžiamasi. Giedama buvo iki vėlaus vakaro. Kryžiai buvo gausiai puošiami berželiais ir gėlėmis. Prie kryžiaus pritvirtintą Išganytojo skulptūrą puošė gėlių vainikas. Valsčiuje stovintys kryžiai puošiami ir šiandien, bet giedojimai gegužės vakarais vyksta jau tik prie tam tikrų krucifiksų.

The post KRUCIFIKSŲ KELIAS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Jaunbornės katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Sykelės liuteronų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Medumų katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Šventės Romos katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post ROMOS KATALIKŲ ŠVENTO ALTARO SACRAMO BAŽNYČIA KALUPĖ appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Silenės katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Jezupovos katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Nycgalės katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Berkenelės (Birkinelių) liuteronų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Egipto liuteronų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Daniševkos Šv. Petro ir Povilo stačiatikių bažnyčią appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Daniševkos sentikių maldos namai appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Bažnyčia statyta 1908–1925 metais. Įžymus valstybinės reikšmės architektūros paminklas, vienas iš nedaugelio sakraliųjų statinių Daugpilio krašte, pastatytas iš skaldytų akmenų ir priklausantis vieno bokšto bazilijonų kryžiaus bažnyčių tipui.

The post VIŠKIŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Elernės Romos katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Ambelių Šv. Jurgio katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Lyksnos Romos katalikų parapijos Švenčiausiosios Jėzaus širdies bažnyčios statyba baigta 1913 metais. Ji pastatyta neogotikos stiliumi. Bažnyčios siluetas yra reikšmingiausia Dauguvos slėnio kraštovaizdžio dominantė Košo ežero apylinkėse.

Bažnyčia yra raudonųjų plytų statinys. Plytos pirktos Lenkijoje. Stogas ir bokštai dengti cinkuota skarda. Lyksnos bažnyčia yra 30 m ilgio ir 17 m pločio trinavis neogotikos stiliaus statinys su plytelėmis klotomis grindimis. Yra du simetriški bokštai abipus įėjimo, o trečias nedidelis įrengtas virš presbiterijos, kad būtų išlaikytas architektoninis stilius. Bokštuose yra trys varpai: 1 – 609 kg., 2 – 124 kg., 3 – 62 kg. Bažnyčios priekyje virš durų yra didelis langas, už kurio matyti Jėzaus Širdies statula.

The post LYKSNOS ŠVENČIAUSIOSIOS JĖZAUS ŠIRDIES ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Šv. Petro grandinėse Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1848–1849 metais, perstatyta nuo 1924 m. iki 1934 m. Maldos namų architektūroje esama klasicizmo bruožų. Vizualiai jie primena Šventojo Petro baziliką Vatikane. Baltųjų maldos namų didysis kupolas remiasi į keturias dvigubas kolonas.

The post Šv. Petro grandinėse Romos katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Pašventinta 2004 metais. Stovi A. Pumpuro skvere, kur anksčiau buvo stačiatikių katedra Šventojo kunigaikščio vardu. Šv. Nevos Aleksandro katedra pastatyta 1864 metais. 1961 metais ji buvo uždaryta, o 1969 metais – susprogdinta. Koplyčia yra memorialinis statinys, turintis ir simbolinę reikšmę – priminti apie sunaikintą katedrą.

The post Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių koplyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Stovi Mežcieme prie Įgulos kapinių. Maldos namai pastatyti Rusijos šiaurinei daliai būdingu stiliumi. Maldos namų statybą finansavo Peterburgo pirklys M. Čukasovas. Projektas ir statybos priežiūra buvo karo inžinieriaus Raševskio žinioje, maldos namus statė Daugpilio tvirtovės amatininkai.

Bažnyčia pašventinta 1897 metais. Tai yra vieno aukšto medinis ręstinis pastatas, kuris nėra apkaltas lentomis. Keturšlaitis stogas dengtas rombo formos skardos plokštėmis. Bažnyčia turi 9 bokštelius, kurių karkasai apkalti lentomis ir kurie yra penkių skirtingų formų. Virš šoninių įėjimų ant stogelių yra smailūs bokštai su keturšlaičiu stogu. Altoriaus dalies stogą puošia bokštas, kurio šešiakampis tūris remia svogūno pavidalo kupolą su kryžiumi.

The post Daugpilio Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Vietoje, kur šiuo metu yra katedra, 1866 metais armijos reikmėms buvo pastatyta geležinė bažnyčia. Polocko eparchijos vadovybės įsakymu 1904 metais ši bažnyčia perkelta į Jersiką (Preilių rajonas). Katedra pastatyta 1905 metais. Nuo 1925 metų maldos namai turėjo dvi parapijas – latvių ir rusų. 1938 metais šioje bažnyčioje buvo įšventintas Jersikos vyskupas Aleksandras, ir bažnyčia tapo naujojo vyskupo būstine, tokiu būdu įgydama katedros pavadinimą. Katedros pastatas yra labai išraiškingas: pastato paaukštintos vidurinės dalies rytiniame gale ant stačiakampio pagrindo įrengti 5 bokšteliai, iš viso yra 10 bokšto kupolų, dalis iš jų – auksuoti, virš įėjimo yra varpinė; jos išorės papuošimui naudoti dekoratyviniai pleišto pavidalo arkos elementai, atbrailos, kolonos. Virš įėjimo bažnyčioje yra Kristaus atvaizdas. Katedroje ant sienų kabo paveikslai. Ikonostaso karkasas pagamintas iš poliruoto ąžuolo. Vyrauja nuomonė, kad ikonostaso ikonos yra Viktoro Vasnecovo tapytų ikonų (esančių Šv. Vladimiro katedroje Kijeve) kopijos.

The post Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių katedra appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Daugpilio 1-oji sentikių parapija yra viena iš didžiausių visoje Latvijoje. Maldos namai pašventinti 1928 metais Dievo Motinos gimimo ir Šv. Nikolajaus garbei. II-ojo pasaulinio karo apšaudymų metu maldos namai sudegė, išliko tik mūrinės sienos. Po karo maldos namai atstatyti. 1983 metais atliktas maldos namų remontas ir pastatytas naujas ikonostasas. Maldos namų reikšmingiausia sandaros dalis yra ikonos. Šiuose maldos namuose yra viena iš Latvijoje gausiausių ikonų kolekcijų, kurią kuriant griežtai laikytasi senųjų rusų ikonų tapybos kanonų. Pagrindinis interjero elementas – ikonostasas, sudarytas iš 6 ikonų eilių. Ikonos datuojamos XIX ir XX a., bet yra ir keletas XVII ir XVIII a. meistrų darbų. Maldos namų įėjimo fasado nišoje (16 m aukštyje virš įėjimo) 2002 metais buvo pastatyta „Šv. Nikolajaus Stebukladario“ ikona, kurią pagal kanonus nutapė Nikolajus Portnovas.

The post Naujos statybos sentikių parapijos Prisikėlimo, Dievo Motinos gimimo ir Šv. Nikolajaus maldos namai appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Martyno Liuterio katedra yra didžiausi liuteronų maldos namai Daugpilyje ir vienas iš įdomiausių neogotikos sakraliosios architektūros paminklų Latgaloje. Stovi Daugpilyje, 18. novembra gatvėje 66. Maldos namai pastatyti 1893 metais iš raudonų plytų neogotikos stiliumi pagal Daugpilio miesto architekto Vilhelmo Neimanio projektą. Tai yra Daugpilio didžiausi maldos namai su 480 sėdimųjų vietų. Būtent šių maldos namų siluetas sudaro Naujos statybos rajono panoramos išraiškingą vertikalę. Bažnyčia labai skiriasi nuo šalia esančios katalikų dvibokštės bažnyčios, kuri pastatyta pagal to paties architekto projektą.

Apžvalgos aikštelės darbo laikas:
Turizmo sezono metu kasdien nuo 10.00 iki 16.00 val. arba iš anksto susitarus.

The post Martyno Liuterio katedra appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Daugpilio Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo Romos katalikų bažnyčia įkurta kaip miesto Šv. Petro parapijos filialas. Atsižvelgus į miesto plėtrą buvo nutarta pastatyti naujus maldos namus Naujos statybos rajone. Statybos leidimas gautas 1902 metais, o nuolatinė parapija įkurta 1912 metais. Bažnyčios pastatą projektavo architektas Vilhelmas Neimanis. Statybos darbams vadovavo vietinis inžinierius Jozafatas Hludzinskis. Maldos namai pradėti statyti 1903 metų balandžio viduryje, o pabaigti ir pašventinti 1905 metais.

Maldos namų dviejų bokštų fasadui būdingos neobaroko formos. Bažnyčioje įrengta Lurdo Dievo Motinos koplyčia. Neobarokinis centrinis altorius, taip pat neogotiniai šoniniai altoriai, kurie yra iš medžio, pagaminti 1905–1906 metais. Neogotinių formų bažnyčios suolus ir klausyklas, sakyklą puošia ažūriniai metalo dirbiniai. Puošnūs, subtilūs metaliniai turėklai įrengti ir bažnyčios galerijoje ant įėjimo vargonams.

Centriniame altoriuje yra Bartolomiejaus Estebano Muriljo paveikslo „Nekaltoji Dvievo motina“ kopija, kurią 1906 metais Peterburge sukūrė Aleksandras Sergejus Boravskis. Maldos namuose yra lenkų vargonų gamintojų didžiausias pagamintas instrumentas Latvijoje –1909 m. datuojami vargonai, pagaminti Adolfo Homano firmoje (Varšuva, Vilnius).

The post Daugpilio Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo Romos katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Šventovių kalva yra unikali vieta Daugpilyje, kur palyginti nedidelėje teritorijoje stovi visų keturių Latgalos pagrindinių konfesijų maldos namai, kurie sukuria būtent Daugpiliui būdingą panoramą. Martyno Liuterio katedra (18. novembra gatvė 66) pastatyta 1893 metais. Švenčiausiosios Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo Romos katalikų bažnyčia (A. Pumpura gatvė 11a) įšventinta 1905 metais. Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių katedra (Tautas gatvė 2) pastatyta 1905 metais kaip Dinaburgo įgulos bažnyčia. Naujos statybos sentikių parapijos Prisikėlimo, Dievo Motinos gimimo ir Šventojo Nikolajaus maldos namai (Puškina gatvė 16a) statyti laikotarpiu nuo 1908 iki 1928 metų.

Apžvalgos aikštelė Daugpilio Martyno Liuterio katedroje
Daugpilio Martyno Liuterio katedros bokšte yra įrengta apžvalgos aikštelė. Bokštas yra 5 aukštų namo aukštyje, o apžvalgos aikštelė yra apie 40 m aukštyje. Iš jos atsiveria Daugpilio Šventovių kalvos panorama. Martyno Liuterio katedros bokštas šiuo metu yra vienintelis iš visų keturių Šventovių kalvos maldos namų bokštų, kuris yra atviras lankytojams. Įėjimo mokestis – aukos. +371 26315707, info@luterakatedrale.lv

Apžvalgos aikštelės darbo laikas:
Balandžio 15 – rugsėjo 30 d
Darbo dienomis ir šeštadieniais: nuo 10:00 iki 16:00
Sekmadienį: nuo 10:00 iki 14:00
Spalio 1 – balandžio 14 d
Sekmadienį: nuo 10:00 iki 14:00, arba užsisakyti vizitą

The post Šventovių kalva appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Romos katalikų bažnyčia pašventinta 2006 m. spalio 1 d. – Šv. Terezės iš Lizjė atminimo dieną. Bažnyčia miesto peizaže išsiskiria smailiu gotikos stiliaus bokštu ir šviesia fasado apdaila. Be to, šis projektas jungia klasiką su šiuolaikiškumu, nes maldos namai yra šalia Daugpiliui būdingų kultūrinių istorinių medinių pastatų. Bažnyčios projekto autorius – architektas Alfredas Kokinas.

The post Forštato Jėzaus širdies Romos katalikų bažnyčia appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Kultūrinės erdvės ekspozicija supažindina su tradicinėmis rusų religinėmis konfesijomis, rusų liaudies menu ir amatais, taip pat su Daugpilio ir Latvijos istorija.

Kultūrinėje erdvėje pristatomos kelios teminės ekspozicijos: „Senoji sentikystė Latvijoje“, „Stačiatikybė Latgaloje“, „Piotro Chudobčenoko paveikslai“, „Gželo kambarys“, „Chochlomos kambarys“, „Kultūrinė‑istorinė ekspozicija“, „Istorinė ekspozicija“ ir „Pasakų kambarys“. Ekspozicijos „Piotro Chudobčenoko paveikslai“ autorius – menininkas ir skulptorius Piotras Chudobčenokas, kurio darbai buvo dovanoti popiežiui Jonui Pauliui II, Margaretai Tečer, Michailui Gorbačiovui ir Džordžui Bušui.

Gželio didysis kambarys
Ekspozicija supažindina su vienu iš seniausių rusų liaudies užsiėmimų, kuris tapo unikalu meniniu reiškiniu, – Gželio keramika.

Chochlomos kambarys
Chochlomos kambarys atvertas lankytojams 2005 metų vasarį. Tai yra viena iš įdomiausių ir originaliai apipavidalintų Rusų namų parodų salių. Nedidelė, tačiau labai jauki patalpa įrengta rusų namų stiliumi, o jos baldai išmarginti chochlomos raštais. Nepakartojamą interjero koloritą suteikia ir spalvingos skaros, atvežtos iš įvairių Rusijos sričių, ryškios matrioškos ir variniai samovarai. Tačiau pagrindinė kambario puošmena yra autentiškos rusų chochlomos kolekcija. Chochloma – ryškus, ypatingas rusų liaudies dekoratyviojo meno reiškinys.

Lankymas iš anksto užsiregistravus!

Darbo laikas ir kainos

The post Nacionalinių kultūrų centras “Jaunbūves kultūrtelpa” appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Dabartinė Daugpilio sinagoga – Kadišo maldos namai pastatyti 1850 metais. Ji užpildo kvartalo kampo užstatymo erdvę miesto centre, o jos fasadai nukreipti į Lāčplēša ir Cietokšņa gatves. Pastato sandara atkurta po Antrojo pasaulinio karo. 2005 metais atlikta pastato renovacija, kuriai lėšų skyrė ir dailininko Marko Rotko vaikai, kurie gyvena JAV ir palaiko ryšius su tėvo gimtuoju miestu. Sinagogos antrajame aukšte įrengtas muziejus „Žydai Daugpilyje ir Latgaloje“. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie žydų gyvenimą ir buities tradicijas Latgaloje ir Daugpilyje nuo 1900 metų.

Darbo laikas:
Sinagogos lankymas iš anksto užsiregistravus.

Įėjimo mokestis – savanoriška auka.

The post Daugpilio sinagoga appeared first on VISITDAUGAVPILS.