Sudmalių piliakalnį pirmasis 1882 metais užregistravo A. Bylenšteinas. Tiek pačiame kalne, tiek jo šlaituose ir terasoje aptiktas kultūrinis sluoksnis. Atlikus šurfavimą paaiškėjo, kad kultūrinio sluoksnio storis siekia 1,8 m. Atlikus perkasinėjimus buvo išvalyti ir atidengti senieji ugniakurai, rasta beratės brūkšniuotosios ir lygiosios keramikos šukių, grūdų grūstuvių, akmens kaltų ir jų dalių. Gauta archeologinė medžiaga liudija, kad senieji piliakalnio gyventojai, priklausę brūkšniuotosios keramikas kultūrai – baltams, apgyvendino piliakalnį I tūkstantmetyje pr. m. e. Piliakalnio aikštelė ir terasa išvagota gilių Pirmojo pasaulinio karo duobių ir tranšėjų. Vis dėlto, bendro piliakalnio pavidalo šie apkasai nepakeitė. 1995 metais miške į pietryčius nuo piliakalnio rasta senosios gyvenvietės vieta.

Sudmalių piliakalnyje įrengta poilsiavietė ir informacinis stendas.

The post SUDMALIŲ PILIAKALNIS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

„Silene Resort & Spa“ siūlo viską, kas būtina nepamirštamam poilsiui: galima apsigyventi palapinėse, poilsio nameliuose arba numeriuose su visais patogumais, čia laukia atpalaiduojančios gamtos SPA procedūros, gardūs patiekalai restorane, smagios pramogos ir aktyvūs renginiai tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.

Čia yra virvių trasa „Lūšu taka” su kliūtimis, ekstremalus skrydis per ežerą, dažasvydis, žaidimas „Lokio medžioklė“, taip pat galima išsinuomoti įvairų inventorių (įvairius elektrinius paspirtukus, vandens motociklą, katamaraną, velokartą ir kt.), yra vaikų žaidimo aikštelė, mini zoologijos sodas, Šmakovkos laboratorija. Vasarą veikia grilio baras. Restorane „Silenes Terases“ patiekalai gaminami pagal geriausius pasaulio receptus iš natūralių produktų, išaugintų „Silene Resort & Spa“ daržuose.

Čia siūlomos ir teminės programos įvairiems renginiams (mergvakariams, bernvakariams, darbo vakarėliams ir kt.)
„Silene Resort & Spa“ teritorijoje yra atviras baseinas, karšta sūkurinė vonia, suomiška pirtis ir japoniška pirtis – kubilas, taip pat yra palapinė vestuvių puotai iki 200 asmenų ir mažesnė palapinė darbo vakarėliams.

The post SILENE RESORT & SPA“**** appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Siūlomas puikus poilsis vaizdingoje vietoje Latvijos pietryčiuose, Sventės ežero pakrantėje.

Sventės ežeras yra vienas iš giliausių ir švariausių Latvijoje. Jame gausu įlankų, trys jo salos sudaro botaninį draustinį su plačialapių-eglių mišku ir retomis augalų rūšimis.

Saulėlydis Sventės ežere yra tarsi aistringas kino filmas milžiniškame gamtos ekrane.

Mokamas paplūdimys.

Ir galimybė išsinuomoti:

– vandens dviračius (keturviečius)

– SUP irklentes;

– burlentes (su arba be instruktoriaus);

– valtis;

– stalus ir kepsnines;

– pirtį.

Į poilsiavietės teritoriją atvykti ir apsistoti su naminiais gyvūnais draudžiama!

Išankstinė rezervacija – vietų skaičius ribotas!

Poilsiavietė veikia tik vasaros sezonu.

The post POILSIAVIETĖ „SVENTES RASA“ appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Rainio tėvai buvusiuose bendruose namuos Randenė appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Poilsiavietė „Višķezers“ yra ant buvusio piliakalnio, kurio papėdėje yra Viškių ežeras su savo kalvotais krantais.

Poilsiavietėje siūloma:

– apgyvendinimas puikiai įrengtame namelyje;

– pavėsinė (100 m²) šventėms rengti;

– pirtis su banketine sale (15 asm.) ir nakvojimo galimybės antrame aukšte;

– palapinių vietos, laužavietės;

– paplūdimys su patogumais, sporto aikštelė, batutas;

– galimybė meškerioti;

– valčių nuoma ir valčių prieplauka;

– pasiplaukiojimas katamaranais;

– dviračių nuoma ir išvykos dviračiais po artimiausias apylinkes;

– stalų dengimas šventėms.

The post POILSIAVIETĖ „VIŠĶEZERS“ appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Ostrovos paukščių stebėjimo bokštą appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Slutiškių skardis – didžiausia kvartero uolienų atodanga Dauguvos slėnio Latvijos dalyje. Jo aukštis – 40,9 m, ilgis – 400 m. Skardžio šlaito nuolydis – 38 laipsniai. 1925 metais skardžio papėdėje buvo galima išvysti iki 6 m aukščio devono periodo vidurio baltojo smiltainio atodangą su keliomis išgraužtomis olomis. Dauguva dabar kranto taip intensyviai nenuplauna, nuogriuvos šliejasi palei skardžio papėdėje esantį smiltainį, o pats skardis pamažu apauga krūmais. Žvelgiant į Slutiškių skardį, sunku įsivaizduoti, kad XX a. ketvirtajame–penktajame dešimtmetyje ant jo šlaitų nebuvo jokios augmenijos, jis buvo visiškai plikas – tik smėlis, žvyras ir rieduliai. Tai buvo potvynių padariniai – labai aukšto vandens lygio sąlygomis ledo luitams ir galingai srovei ardant skardžio šlaito apatinę dalį, atsinaujino intensyvūs šlaitų procesai ir buvo sunaikinta augalų danga. Pušyne, kuris šliejasi prie Slutiškių skardžio, aprinkama daug retų ir saugomų augalų rūšių. Nuo skardžio atsiveria didingi, artimi ir tolimi Dauguvos slėnio vaizdai į Daugavsargų kilpą.

Ant Slutiškių skardžio įrengta poilsiavietė.

Objektas atviras lankytojams kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

The post SLUTIŠKIŲ SKARDIS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post POILSIAVIETĖ EGLIU KALNS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Užlipus į 21 m aukščio apžvalgos bokštą, iš paukščio skrydžio aukščio galima pasigrožėti kraštovaizdžiu ir vaizdingomis Dauguvos kilpomis. Nuo šio bokšto atsiveria ir vaizdas į Dauguvos upės Rozališkių kilpą – vieną iš gražiausių Latvijos gamtovaizdžių, kuri buvo pavaizduota ant 10 latų banknoto, kai latas buvo Latvijos Respublikos nacionalinė valiuta.

Objektas atviras lankytojams kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

The post VASARGELIŠKIŲ APŽVALGOS BOKŠTAS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Nycgalės didysis akmuo yra didžiausias šiuo metu žinomas riedulys Latvijoje. Jis yra miško gilumoje, apie 6 km į rytus nuo Nycgalės geležinkelio stoties, tačiau lengvai pasiekiamas dėl nutiesto žvyrkelio ir nuorodų. Akmuo yra miško proskynų susikirtimo taške.

Išliko pasakojimų, kurie byloja, kad XVIII ir XIX a. ant jo plokščio paviršiaus stovėjo stalas ir kėdės. Kalupės, Lyksnos, Varkavos ir kiti aplinkiniai dvarininkai prie akmens burdavosi pailsėti ir pasistiprinti išsiruošę į medžioklę. Vietinių dvarininkų su išdaigas medžioklėse atsimena ir V. Gavaras, kuris XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo Nycgalės girininkijos eigulys, jaunystėje pats dalyvaudavęs dvarininkų medžioklėse kaip varovas. Čia esą buvo švenčiamos Lyguo šventės, ir, kaip pasakoja vyresni žmonės, vykdavo šokiai.

Nycgalės girininkijos girininkas A. Jotsonas 1938 metais miško darbininkui Lauskiui liepęs akmenyje iškalti tris laiptelius ir už kiekvieną iš jų sumokėjęs po 5 latus. Ant šių trijų laiptelių iki šiol lipa ekskursantai.

Riedulio matmenys (1991 m.):

Ilgis – 10,5 m
Plotis – 10,4 m
Aukštis – 3,50 m

Perimetras – 31,1 m

Tūris – 170 m³

Objektas atviras lankytojams kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

The post NYCGALĖS DIDYSIS AKMUO appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Valsčiaus žmonės Lyksnos dvaro parko teritorijoje įrengė poilsio taką, kuris kiekvienais metais plečiamas. Vaikščiojant Lyksnos takais, galima apžiūrėti ne tik įvairiai įrengtus takelius ar išradingas medžio ir metalo skulptūras, bet ir sužinoti, kad šiuo taku kadaise jodinėjo Lenkijos nacionalinė didvyrė, Lyksnos dvaro gyventoja – Emilija Pliaterytė, dėl savo gyvenimo būdo ir charakterio vietinių praminta Žana d’Ark. Lyksnos parke yra ir architektūros paminklas – Lyksnos dvaro kapela.

The post LYKSNOS DVARO PARKAS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Sventes ežero takas appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Kalnų slidinėjimo bazė EGLIUKALNS išsidėsčiusi ant visų  aukščiausios Latvijos  Aukšzemes aukštumos kalvos. EGLIUKALNS kitaip Eglių kalnas. Bazė yra 20 minučių kelio nuotolyje nuo antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilio ir 15 minučių kelio nuo Lietuvos miesto Zarasai, o tai leidžia poilsiauti ne tik poilsio, bet ir darbo dienomis.

Dėka vietos virš jūros lygio  (220m) ir didesniam atmosferos slėgiui oro temperatūra čia visada žemesnė nei lygumoje, sniegas netirpsta, o tai leidžia slidinėjimo sezoną užbaigti  vėlyvą pavasarį. Prasideda gi jis su pirmais  šalčiams.  Egliukalna slidinėjimo trasos padengiamos dirbtiniu sniegu, kuris gaminamas sniego patrankomis. Speciali sniegą dengianti mašina (RATRAK) kiekvieną dieną trasos dangą daro  lygesne ir malonesne slidinėjimui.

Slidinėjimo bazėje sutvarkyti ir apšviesti slidinėjimo šlaitai, yra šliuožimo kameromis (snowtubing) trasa, vaikų kalniukas, inventoriaus nuoma, didelė ir patogi automobilių stovėjimo aikštelė, yra vietos iškyloms gamtoje su šašlykinėmis. Poilsio dienomis dirba sertifikuoti instruktoriai, kurie Jums patogiu laiku, iš anksto užsirašius padės įgyti  slidinėjimo įgūdžius. Kavinėje kur nemokamas bevielis  internetas Jus galėsite pailsėti, sušilti pasirinkta arbata ir užkąsti.

Pagrindinės slidinėjimo kurorto EGĻUKALNS trasos yra pietrytinėje kalno pusėje ir susideda iš trijų šlaitų (nusileidimų), kurių bendras ilgis yra 690 metrų. Aukščio skirtumas tarp maršrutų 40 metrų. Visi takeliai yra apšviesti. Starto linija yra aukščiausioje kalno viršūnėje.

Mėlynos trasos ilgis yra 200 metrų , paviršius  yra idealiai lygus, kad galėtumėte ja ramiai ir patogiai slidinėti. Ši trasa populiari tarp šeimų, kurios jau gerai įvaldė slidinėjimo techniką,  taip pat patraukli pradedantiesiems, kurie baigė slidininko ar snieglentininko pradinius mokymo kursus. Trasoje įrengtas naujas (2018 m.) modernus keltuvas. Trasoje dirba instruktoriai.

Raudonas takelis turi išlenktą šaukšto formos reljefą, kurio ilgis 250 metrų, tai leidžia trasos pabaigoje išvystyti didelį greitį. Tinka visiems slidininkams ir snieglentininkams, kurie jau įgijo gerus slidinėjimo įgūdžius slidinėjimo kurortuose. Trasoje yra patogi 70 metrų riedėjimo zona, skirta stabdymui. Dešinėje pusėje yra naujas (2019 m.) modernus vilkimo tipo keltuvas. Trasoje instruktoriai dirba su tais, kurie nori patobulinti savo slidinėjimo techniką.

Juodoji trasa yra 220 metrų ilgio. Joje yra 3 didelės sniego parko kaskados (tramplynai), nusileidimai nuo kurių yra labai statūs. Ji yra viduryje tarp mėlynos ir raudonos trasų. Tinka slidininkams ir snieglentininkams, kurie jau turi daug patirties ir drąsos. Būkite atsargūs: prieš nusileidimą palaukite, kol anksčiau startavęs sportininkas juo nusileis. Nučiuožus šį maršrutą, greitis leidžia pasiekti Mėlynosios arba Raudonosios trasos keltuvus.

Tiems, kurie vis dar nepasitiki savo slidinėjimo slidėmis ar snieglentėmis įgūdžiais, siūlome naudotis Šeimos taku ir instruktorių paslaugomis.

Atvažiuokite su šeima,  gerų draugų būryje ir poilsis žiemą pakels Jums nuotaiką.

The post SLIDINĖJIMO BAZĖ „EGĻUKALNS“ appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Jezupovos (Juzefovos) parkas įkurtas XIX amžiuje olandišku stiliumi. Jame iki XIX amžiaus pabaigos stovėjo ir dvaras, tačiau iki šių dienų išliko tik nedidelė dalis dvaro parko, kuriame auga daugiau nei 100 įvairių rūšių augalų. Kaip pasakojo dvaro paskutinio grafo Bogdano Šahno šeimos auklė, 1922 metais čia būta tragiškų įvykių. Du jaunuoliai – dvaro tarnaitė ir arklių šėrikas rengėsi vestuvėms, bet tarnaitę buvo nusižiūrėjęs senasis grafas, kuris uždraudė jaunuolių vedybas. Tarnaitė iš sielvarto pasidarė sau galą – apsivilko nuotakos suknelę ir iššoko pro langą. Jos jaunikis negalėjo susitaikyti su išrinktosios mirtimi ir pasikorė parke. Dvaro žmonės toje vietoje pastatė akmenį ir iškalė jame kryžių.

The post JEZUPOVOS (JUZEFOVOS) DVARO PARKAS appeared first on VISITDAUGAVPILS.