Gamtos parkas „Silene“ įsikūręs Augšdaugavos krašto Demenės ir Skrudalienos valsčiuje prie Baltarusijos pasienio, Silenės miško masyvo pietvakarių dalyje. Kaip kompleksiškas gamtos draustinis įsteigtas 1977 metais. Plotas – 37,9 km². Gamtos parke yra 24 ežerai. Jie yra dalis Ričų ežero (5,9 km²⁾, dalis Sitos ežero (0,4 km²) ir Silo ežeras (2,6 km²). Gamtos parke yra kelios mažos pelkės, iš kurių išsiskiria Glušonkos pelkė – gamtos draustinis, kurio plotas – 142,3 ha. Silenės gamtos parke yra daug įvairių tipų miškų. Dominuoja pušynai, taip pat pušų-eglių ir eglių-lapuočių miškai. Pelkėse ir ežeruose gyvena balinis vėžlys, kūmutė, didysis tritonas ir miškinė miegapelė. Miškuose lizdus suka juodasis gandras, juodasis peslys ir mažasis erelis. Gamtos parko pietinėje dalyje, Baltarusijos pasienyje yra gamtos draustinis „Ilgas“ ir Daugpilio universiteto Studijų ir tyrimų centras „Ilgas“.

The post GAMTOS PARKAS „SILENE“ appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Viškių ežeras appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Lukna ežeras appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Ververu skardis appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Ostrovos paukščių stebėjimo bokštą appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Slutiškių skardis – didžiausia kvartero uolienų atodanga Dauguvos slėnio Latvijos dalyje. Jo aukštis – 40,9 m, ilgis – 400 m. Skardžio šlaito nuolydis – 38 laipsniai. 1925 metais skardžio papėdėje buvo galima išvysti iki 6 m aukščio devono periodo vidurio baltojo smiltainio atodangą su keliomis išgraužtomis olomis. Dauguva dabar kranto taip intensyviai nenuplauna, nuogriuvos šliejasi palei skardžio papėdėje esantį smiltainį, o pats skardis pamažu apauga krūmais. Žvelgiant į Slutiškių skardį, sunku įsivaizduoti, kad XX a. ketvirtajame–penktajame dešimtmetyje ant jo šlaitų nebuvo jokios augmenijos, jis buvo visiškai plikas – tik smėlis, žvyras ir rieduliai. Tai buvo potvynių padariniai – labai aukšto vandens lygio sąlygomis ledo luitams ir galingai srovei ardant skardžio šlaito apatinę dalį, atsinaujino intensyvūs šlaitų procesai ir buvo sunaikinta augalų danga. Pušyne, kuris šliejasi prie Slutiškių skardžio, aprinkama daug retų ir saugomų augalų rūšių. Nuo skardžio atsiveria didingi, artimi ir tolimi Dauguvos slėnio vaizdai į Daugavsargų kilpą.

Ant Slutiškių skardžio įrengta poilsiavietė.

Objektas atviras lankytojams kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

The post SLUTIŠKIŲ SKARDIS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post „Daugavas vārti” (Slutiškių ir Ververu skardžių) appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Gamtos parkas „Medumu ezeraine” appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Sventės ežeras appeared first on VISITDAUGAVPILS.

The post Lazdukalno apžvalgos bokštas appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Užlipus į 21 m aukščio apžvalgos bokštą, iš paukščio skrydžio aukščio galima pasigrožėti kraštovaizdžiu ir vaizdingomis Dauguvos kilpomis. Nuo šio bokšto atsiveria ir vaizdas į Dauguvos upės Rozališkių kilpą – vieną iš gražiausių Latvijos gamtovaizdžių, kuri buvo pavaizduota ant 10 latų banknoto, kai latas buvo Latvijos Respublikos nacionalinė valiuta.

Objektas atviras lankytojams kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

The post VASARGELIŠKIŲ APŽVALGOS BOKŠTAS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Nycgalės didysis akmuo yra didžiausias šiuo metu žinomas riedulys Latvijoje. Jis yra miško gilumoje, apie 6 km į rytus nuo Nycgalės geležinkelio stoties, tačiau lengvai pasiekiamas dėl nutiesto žvyrkelio ir nuorodų. Akmuo yra miško proskynų susikirtimo taške.

Išliko pasakojimų, kurie byloja, kad XVIII ir XIX a. ant jo plokščio paviršiaus stovėjo stalas ir kėdės. Kalupės, Lyksnos, Varkavos ir kiti aplinkiniai dvarininkai prie akmens burdavosi pailsėti ir pasistiprinti išsiruošę į medžioklę. Vietinių dvarininkų su išdaigas medžioklėse atsimena ir V. Gavaras, kuris XX a. ketvirtajame dešimtmetyje buvo Nycgalės girininkijos eigulys, jaunystėje pats dalyvaudavęs dvarininkų medžioklėse kaip varovas. Čia esą buvo švenčiamos Lyguo šventės, ir, kaip pasakoja vyresni žmonės, vykdavo šokiai.

Nycgalės girininkijos girininkas A. Jotsonas 1938 metais miško darbininkui Lauskiui liepęs akmenyje iškalti tris laiptelius ir už kiekvieną iš jų sumokėjęs po 5 latus. Ant šių trijų laiptelių iki šiol lipa ekskursantai.

Riedulio matmenys (1991 m.):

Ilgis – 10,5 m
Plotis – 10,4 m
Aukštis – 3,50 m

Perimetras – 31,1 m

Tūris – 170 m³

Objektas atviras lankytojams kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

The post NYCGALĖS DIDYSIS AKMUO appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Gamtos parkas „Daugavas loki“ įkurtas siekiant išsaugoti unikalius gamtos kompleksus, gamtos, kultūros istorijos vertybes ir mažai pakitusį savitą Dauguvos aukštupio senvagės kraštovaizdį Naujenės–Kraslavos atkarpoje. Dauguvos kilpos laikomos seniausiais slėnio dariniais Latvijoje. Gamtos parkas „Daugavas loki“, kaip saugomų kraštovaizdžių vietovės „Augšdaugava“ dalis, 2004 metais pripažintas NATURA 2000 teritorija, o 2011 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo Latvijos nacionalinį sąrašą.

Nuo upės krantų atsiveria neaprėpiami gamtos peizažai. Upė nuo seno buvo šios teritorijos vystymosi skatintoja – ja ėjo prekybos kelias, jos pakrantėse buvo statomos pilys, kūrėsi gyvenvietės. Sena, bet amžinai jauna Dauguva bėgant laikui ramiai sau tekėdama atliko titanišką darbą, suformuodama unikalų slėnį, kuris kiekvienam palieka nepamirštamų kelionės įspūdžių.

Gamtos parkas išsidėstęs Dauguvos slėnyje, atkarpoje nuo Kraslavos vakarinės ribos iki Naujenės, 120 km² plote. Jis įkurtas 1990 metais siekiant išsaugoti unikalų ir savitą Dauguvos vidurupio senvagės kraštovaizdį, vertinguosius gamtos kompleksus, augalų ir gyvūnų rūšių biologinę įvairovę bei kultūrinius istorinius paminklus. Būdingiausia gamtos ypatybė – 8 didelės Dauguvos kilpos (išgraužti meandrai), kurių ilgis siekia 4–6 km, ir jų pakrantėse išsidėstę pagrindinio kranto skardžiai. Parko teritorijoje yra daug gamtos ir kultūros istorijos paminklų: Dauguvos senvagė, Juzefovos dvaro parkas su unikalia raguva (Marijos takas), Vecpilio piliakalnis su XIII a. Livonijos ordino pilies griuvėsiais, Markovos pažintinis takas ir kt.

Objektas atviras lankytojams kiekvieną dieną.

Įėjimas nemokamas.

The post GAMTOS PARKAS „DAUGAVAS LOKI“ („DAUGUVOS KILPOS“) appeared first on VISITDAUGAVPILS.