Pažintinis dviračių maršrutas, apimantis Silenės gamtos parko florą, fauną, geologines ir kultūros vertybes. Maršrutas eina pro keletą svečių namų, viešbučių, dvarų (Ilgų ir Šengeidos), mokslinių tyrimų stotį, keletą privačių kolekcijų, vieną iš didžiausių medinių bažnyčių Latvijoje. Viena iš didžiausių maršruto vertybių yra Silenės gamtos parkas su keletu gamtos draustinių, nuostabiais ežero vaizdais, miško gyvūnų įvairove ir didele tikimybe juos sutikti kelyje.

Bendras maršruto ilgis – apie 25 km. Asfalto kelio danga Silenės kaime ir P68 trasoje – ~3 km, privažiavimas prie kurortinio viešbučio „Silene Resort & SPA“ – 5 km asfaltas, kiti yra miško keliai ir žvyrkeliai. 2 km P68 trasoje yra vidutinis autotransporto intensyvumas, o likusioje atkarpoje – nedidelis, daugiausiai artimas nuliui. Atkreiptinas dėmesys, kas žvyro dangos kelių kokybė keičiasi priklausomai nuo oro sąlygų ir kelių priežiūros intensyvumo.

Savo kraštovaizdžiu, vizualiai ir informatyvumo požiūriu maršrutas yra labai įvairialypis. Pasirinkus jį, galima iš arčiau susipažinti su gamtos parko vertybėmis, kultūriniu istoriniu paveldu, populiariausiais turizmo objektais ir vietinių gyventojų kasdieniu gyvenimu.

Šį maršrutą planuojama pažymėti kelio ženklais, kurie bus pastatyti sankryžose bei posūkiuose.  Į maršrutą taip pat yra įtraukti informaciniai stendai ir žemėlapiai su maršrutais.

Svarbi informacija! Maršrutas eina pro Pasienio zoną. Esant joje būtina turėti specialų leidimą ir pateikti asmens tapatybės dokumentą. Informacija tel. +371 67913300 ir www.rs.gov.lv.

The post DVIRAČIŲ MARŠRUTAS NR. 787 „SILENES DABAS PARKS“ („SILENĖS GAMTOS PARKAS“) appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Maršrutas Nr. 35 yra pažintinio pobūdžio. Jis apima tiek dviejų miestų architektūros perlus su bažnyčiomis, pilimis ir tvirtovėmis, tiek gamtinį kraštovaizdį vienoje iš gražiausių Latvijos upių atkarpų Dauguvos aukštupyje, važiuojant tiek dešiniąja, tiek kairiąja Dauguvos pakrante gamtos parko „Daugavas loki“ teritorijoje, kuri yra įtraukta į Latvijos nacionalinį UNESCO sąrašą ir pretenduoja būti įtraukta į pasaulio UNESCO sąrašą. Maršruto eigoje galima apžiūrėti dviejų šimtų metų Daugpilio tvirtovę, Dinaburgo pilies griuvėsius, geomorfologinį gamtos paminklą Dauguvos vartus, kurie yra tarp aukštų Slutiškių ir Ververų skardžių (prie jų yra įrengtos poilsiavietės), Slutiškių sentikių sodžių, užlipti į apžvalgos bokštus (Vasargeliškių ir Lazdukalno), grafų Pliaterių pilį Kraslavoje, keletą muziejų. Keliose vietose yra svečių namai, kempingai – tiek Daugpilyje, Kraslavoje, tiek už miesto Augšdaugavos ir Kraslavos krašte. Abiejuose Dauguvos krantuose siūloma paįvairinti kelionę pajodinėjimu žirgais ir pasiplaukiojimu valtimis ir plaustais. Bendras maršruto ilgis – 122.8 km.

Kelio danga Daugpilyje pagrindinėmis magistralėmis yra asfaltas – 3 km, akmenimis grįsti dviračių takai ir mažo transporto intensyvumo gatvės – 12 km, Kraslava – 3 km asfaltuota centrinės gatvės kelio danga, už miestų – ~25 km asfaltuotas vidutinio autotransporto intensyvumo kelias, ~20 km kaimo keliai be dangos ir takas, likusi atkarpa – mažo autotransporto intensyvumo žvyrkeliai. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad žvyro dangos kelių kokybė yra kintanti priklausomai nuo oro sąlygų ir kelių priežiūros intensyvumo.

Savo kraštovaizdžiu, vizualiai ir informatyvumo požiūriu maršrutas yra labai įvairialypis. Išsiruošus į jį galima iš arčiau susipažinti su latvių, rusų, lenkų kultūriniu istoriniu paveldu, populiariausiais turizmo objektais ir vietinių gyventojų kasdieniu gyvenimu. Maršrutas kerta ypatingai saugomų kraštovaizdžių vietovę „Augšdaugava“. Dviračių maršrutas eina pro kelis parkus kiekvienoje iš administracinių teritorijų, netoli maršruto yra keletas pažintinių takų Dauguvos kilpose.

Šis maršrutas pažymėtas kelio ženklais, kurie įrengti sankryžose ir posūkiuose. Į maršrutą taip pat yra įtraukti informaciniai stendai, žemėlapiai su maršrutais.

The post REGIONINIS DVIRAČIŲ MARŠRUTAS NR. 35 „DAUGAVAS LOKI“ (DAUGUVOS KILPOS) appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Pažintinis maršrutas, apimantis ekonomiškai aktyviausią ir kraštovaizdžiu ryškiausią Viškių valsčiaus dalį. Maršrutas veda pro keletą istoriniu ir kraštovaizdžio požiūriu įdomių objektų — Ostrovos paukščių stebėjimo bokštą, Daniševkos sentikių maldos namus, Daniševkos Šv. Petro ir Povilo stačiatikių bažnyčią, Molo dvaro statinius, Viškių parką, Viškių Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčią, Viškių sporto ir poilsio kompleksą, keletą poilsiaviečių. Bendras maršruto ilgis – 17,8 km.

Kelio danga: asfaltas magistralėje A13 1 km, per Špogų ir Viškių gyvenvietes ir tarp jų asfalto danga 5 km, už miesto — ~11 km mažo autotransporto intensyvumo kaimo keliai su žvyro danga. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad žvyro dangos kelių kokybė yra kintanti priklausomai nuo oro sąlygų ir kelių priežiūros intensyvumo. Maršruto eigoje ir netoli nuo jo yra daug apgyvendinimo vietų.

Savo kraštovaizdžiu, vizualiai ir informatyvumo požiūriu maršrutas yra labai įvairialypis. Išsiruošus į jį, galima iš arčiau susipažinti su latvių, rusų, žydų kultūriniu istoriniu paveldu, populiariausiais turizmo objektais ir vietinių gyventojų kasdieniu gyvenimu.

The post DVIRAČIŲ MARŠRUTAS NR. 779 „LUKNAS EZERA LOKS” („LUKNOS EŽERO KILPA“) appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Pažintinis dviračių maršrutas, kuris apima tiek Daugpilio miesto Gryvos mikrorajoną su savitu užstatymu, tiek kaimo vietovę, kuri eina per ypatingai saugomų kraštovaizdžių vietovę „Augšzeme“, kurioje yra Medumų ir Sventės gamtos parkai. Maršrutas eina pro keletą bažnyčių, Sventės dvarą. Randenė, Berkenelė, Gryva, kurios yra įtrauktos į maršrutą, yra vietos, kur savo laiku Rainis leido vaikystę. Berkenelėje yra įrengti Rainio namai, Randenėje — poilsiavietė. Sventės dvaras siūlo tiek maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, tiek galimybę apžiūrėti karinės technikos kolekciją. Netoliese yra Sudmalių piliakalnis su įrengta poilsio vieta. Keliose maršruto atkarpose matomi Pirmojo pasaulinio karo pėdsakai — apkasai, bunkeriai, karių kapavietės. Bendras maršruto ilgis – 56,5 km.

Kelio danga: Daugpilyje asfaltas miesto pagrindinėmis gatvėmis – 3 km, akmenimis grįsti dviračių takai ir mažo transporto intensyvumo gatvės – 3 km, už miesto – ~15 km asfaltuotas vidutinio autotransporto intensyvumo kelias, ~36 km mažo autotransporto intensyvumo kaimo keliai su žvyro danga. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad žvyro dangos kelių kokybė yra kintanti priklausomai nuo oro sąlygų ir kelių priežiūros intensyvumo.

Savo kraštovaizdžiu, vizualiai ir informatyvumo požiūriu maršrutas yra labai įvairialypis. Pasirinkus jį, galima iš arčiau susipažinti su latvių, rusų, lenkų, vokiečių kultūriniu istoriniu paveldu, populiariausiais turizmo objektais ir vietinių gyventojų kasdieniu gyvenimu. Maršrutas eina per ypatingai saugomų kraštovaizdžių vietovę „Augšzeme“. Šis maršrutas yra pažymėtas kelio ženklais, įrengtais sankryžose ir posūkiuose.

The post DVIRAČIŲ MARŠRUTAS NR. 778 „AUGŠZEMES EZERA LOKI“ („AUGŠZEMĖS EŽERO KILPOS“) appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Maršrutas skirtas aktyvaus poilsio mėgėjams, kuriuos domina ilgesnės vienos ar dviejų dienų trukmės išvykos valtimi, kurių metu galima susipažinti su įdomiais ir mažiau žinomais gamtos, kultūros ir istorijos paminklais. Esant stipriam vėjui ir stipriam bangavimui Dauguvoje, šis maršrutas netinka neturintiesiems keliavimo valtimi įgūdžių ir patirties. Prieš arba po išvykos verta aplankyti tuos turizmo objektus, kurie yra Dauguvos pakrantėse, bet plaukiant valtimi nėra matomi, arba yra atokiau nuo upės.

Atsižvelgiant į tai, kad Dauguva maršruto pradžioje – pirmoje 16 km atkarpoje yra Latvijos ir Baltarusijos (faktiškai – Europos Sąjungos) pasienio upė, prieš leidžiantis į išvyką būtina sutvarkyti keletą formalumų (žr. toliau). Plaukiant minėtąją atkarpą, būtina laikytis arčiau dešiniojo (Latvijos) upės kranto ir draudžiama kirsti upės vidurinę liniją! Atkreiptinas dėmesys, kad sala prieš Piedrują yra Baltarusijos teritorijoje.

Maršrutas: Koškovcai – Piedruja – Kraslava – Kaplava – Slutiškiai – Krauja – Daugpilis.

Valties tipas. Rekomenduojama plaukti kanoja arba baidarės tipo valtimi, kuri yra greitesnė ir kuria lengviau manevruoti. Maršrutą galima perplaukti gumine valtimi ar plaustu, tačiau šiuo atveju įveikti maršrutą bus sunkiau (ir lėčiau). Maršrutą galima įveikti ir didesne irkline valtimi.

Rekomenduojamas metų laikas: birželis–rugpjūtis. Priklausomai nuo oro sąlygų, šiuo maršrutu galima keliauti ir kitu laiku.

Ilgis: ~ 63 km iki Slutiškių (dviejų dienų maršrutas), iki Kraujos (+ 25 km) arba Daugpilio (+ 37 km) (trijų dienų maršrutas). Antras dviejų dienų maršrutas Kaplava–Daugpilis ~50km .

Laikas: Dviejų dienų maršrutas, jei plaukiama kanoja arba baidarės tipo valtimi. Pirma diena: Koškovcai – svečių namai „Arkādija“ (33 km). Antra diena: Kraslava–Slutiškiai (30 km). Maršruto laikas priklauso tiek nuo objektams aplankyti skirto laiko, valties tipo, plaukiančiųjų valtimi skaičiaus, jų fizinio pasirengimo, vėjo krypties ir stiprumo, vandens lygio, srovės greičio ir kt. Kelionė gumine valtimi bus ilgesnė, tačiau tai didele dalimi priklauso nuo anksčiau paminėtų faktorių ir daugiausiai nuo vėjo krypties ir stiprumo.

Sudėtingumo laipsnis: lengvas (esant tinkamoms oro sąlygoms – štilio arba priešinio vėjo iki 3 m/s sąlygomis), jei pasirenkamas dviejų dienų maršrutas.

Pradžios taškas: Koškovcai. ~ 130 m prieš V656 kelio posūkį ŠŠV kryptimi iki Dauguvos eina žolėje išvažinėtas kelias – takas, kuriuo galima nusigauti iki upės (0,4 km). Būtina turėti omenyje, kad ~ 0,3 km R kryptimi upė visu platumu jau teka per Baltarusijos teritoriją. Sieną valtimi kirsti griežtai draudžiama!

Galutinis taškas: Kaplava.  Privažiuojamieji keliai  abiejuose Dauguvos krantuose. Slutiškiai. Valčių prieplauka. Netoli prieplaukos yra žemės kelias, kur galima privažiuoti automobiliu ir pasiimti valtis tolesniam transportavimui. Skardis. Geras privažiavimas autotransportu. Daugpilis. Prieplauka „Centrs“ (Dauguvos krante po arka prie pylimo priešais Rīgas gatvę)

Logistika ir visuomeninis transportas: Pradžios ir galutinio taško negalima pasiekti visuomeniniu transportu, todėl valčių transportas atsivežamas savo transportu arba naudojamasi vietinių valčių nuomotojų teikiamomis paslaugomis.

Poilsio vietas: Būtina turėti galvoje, kad minėtoje atkarpoje yra mažai įrengtų vandens turizmo stovyklų bei viešų poilsiaviečių pačiame upės krante. Trumpam poilsiui galima sustoti smėlio seklumose upės krantuose arba salose. Jų buvimas ir prieinamumas labai priklauso nuo vandens lygio upėje, tinkamiausia šiam maršrutui yra vasara ir laikas, kai prieš tai kurį laiką nebuvo lietingų orų.

Informacija gamtoje: Minėtoje Dauguvos atkarpoje palei upės pakrantes nėra įrengtų informacijos stendų, todėl prieš išvyką būtina pasirūpinti žemėlapiais, informacine medžiaga (ją galima gauti Daugpilio TIC, Naujenės GIC, Kraslavos TIC) ir navigacijos įrenginiais, kuriuos būtina įpakuoti į nepralaidžius vandeniui apvalkalus.

The post VANDENS TURIZMO MARŠRUTAS „AUGŠDAUGAVA“ (PIEDRUJA – DAUGPILIS) appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Puiki galimybė susipažinti su šiuolaikinio žemdirbių ūkio ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės veikla, aplankyti Rainio namus Berkenelėje, kur susiformavo būsimo poeto asmenybė, pasaulėžiūra ir gimė pirmieji eilėraščiai, sužinoti apie ūkininkavimą obelų sode Berkenelės pusdvaryje Rainio vaikystės metais ir šiandien.
Maršrutą sudaro:

• medelyno „Sēlija“ lankymas, kur jo savininkas Albertas Mendrikis supažindina su savo ūkiu, pasakoja obels „gyvenimo istoriją“, aprodo savo ūkį: obelų sodą, sandėlius, perdirbimo cechus, ir vaišina obuolių vynu (vaikus obuolių sultimis);
• Rainio namų Berkenelėje lankymas, susipažinimas su poeto vaikystės namais ir sodu;
• gausios vaišės iš obuolių.

The post OBUOLIŲ SKONIO KELIAS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Puiki galimybė susipažinti su vietinių amatininkų ir namudininkų darbu, aplankyti keletą kaimo ūkių ir Skrindų giminės muziejų Vabuolėje, išbandyti senuosius amatus: audimą, drožimą iš medžio ir kalvio darbą, susipažinti su bičių šeimos kasdienybe, pabandyti iššauti iš lanko ir arbaleto, pasivaišinti vietiniais gardumynais ir paragauti Vabuoles tradicinio patiekalo – komų.

Maršrutą sudaro:

• Skrindų giminės muziejaus (muziejus yra brolių Skrindų – pirmųjų tautinio atgimimo veikėjų atminimo vieta) lankymas, kur prie šeimynos stalo vaišinama žolelių arbata ir kaimiška duona;
• juostų audimo pamoka pas audėją Dacę Teivanę;
• Vario Vilcano dirbtuvių lankymas: medžio drožinių kūrimo proceso stebėjimas, dalyvavimas kalvystės dirbinių kūrimo procese, šaudymas iš lanko ir arbaleto;
• Vabuolės komų (kliockų) virimas dideliame katile ant laužo ir vaišės gamtoje!

Visuose maršruto etapuose galima įsigyti amatininkų ir namudininkų produkcijos.

The post PAS SENŲJŲ AMATŲ MEISTRUS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Artėjant ilgai lauktoms moksleivių atostogoms turizmo maršrutas moksleiviams „Vykstame į Daugpilį!“ yra puiki idėja išsiruošusiems į neilgą išvyką su šeima arba į moksleivių ekskursiją pavasario ar rudens atostogų metu. Tai puikus būdas paįvairinti mokymo procesą ir įgyti naujų žinių.

The post Moksleivių ekskursija „Vykstame į Daugpilį!” appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Šis maršrutas skirtas norintiesiems pažinti Daugpilį – antrą pagal dydį Latvijos miestą. Daugpilio miesto istorinis centras yra valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Istorinis užstatymas vyko XIX amžiuje pagal 1826 metais Peterburge patvirtintą užstatymo projektą. Daugpilis yra vienas iš nedaugelio Latvijos miestų, kuris gali didžiuotis į vieningą ansamblį sujungtu unikaliu klasicizmo ir eklektizmo stiliaus užstatymu. Miesto pagrindinė dalis išsidėsčiusi Dauguvos dešiniajame krante, tarp upės ir Didžiojo Stropų ežero. Dauguvos kairiajame krante išsidėsčiusi miesto dalis vadinama Gryva, kur kadaise prabėgo latvių poeto Janio Rainio ir Latvijos herbo, 5 latų sidabro monetos grafinio dizaino autoriaus Richardo Karlio Valdemaro Zarinio mokykliniai metai.

The post Atverk Daugpilio istorijos klodus! appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Kviečiame Tave atverti Daugpilio muziejų kraičio skrynias ir susipažinti su jose saugomomis kultūros istorijos paveldo vertybėmis! Būtent muziejai yra vieta, kuri mus kviečia pažinti istoriją, tradicijas, suvokti savo šaknis ir tapatybę!

The post Pasidairyk po Daugpilio muziejų kraičio skrynias! appeared first on VISITDAUGAVPILS.

„Upės sidabrinė juosta rytuose, senosios tvirtovės mūrai vakaruose ir įvairiausi Šventovių kalvos maldos namų bokštai pačiame miesto viduryje. Tai Daugpilio vartai, kurie turi tris simbolinius raktus, pavaizduotus 1925 metais patvirtintame miesto herbe: upė, tvirtovė ir lelija arba, kitaip tariant, kelias, namai ir malda. Tai yra trys sąvokos, kurios nėra susijusios nė su viena konkrečia tautybe, kultūra ar religija, o liudija čia gyvenančių žmonių bendražmogiškąsias vertybes“ (A. Rancanė). Šis maršrutas leidžia susipažinti su Daugpilio sakraliuoju paveldu – tradicinių religinių konfesijų maldos namais, kurie sukuria būtent Daugpiliui būdingą panoramą.

The post Daugpilio sakralieji perlai appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Teminė ekskursija po Augšdauguvos krašto Naujenės valsčių, suteikianti galimybę susipažinti su Latgalos sentikių kultūra, buitimi, papročiais, kulinariniu paveldu. Ekskursijos metu numatytas tiek pažintinis pasakojimas, tiek teminiai pietūs, papildantys tai, kas išgirsta ir  pamatyta.

Miško apsuptyje, Dauguvos dešiniajame krante įsikūręs Slutiškių sodžius, kur jau nuo XVIII a. pradžios savo bendruomenėje, pasislėpę už Markovos piliakalnio „nugaros“, gyveno Latgalos sentikiai. Lankantis sodžiuje, galima mėgautis Dauguvos slėnio peizažu, susipažinti su sentikių gyvenimo būdu ir papročiais, taip pat paragauti sentikių virtuvės patiekalų.

Maršrutą sudaro:

– Naujenės kraštotyros muziejaus lankymas;

– ekspozicijos po atviru dangumi „Slutiškių sentikių kaimo sodyba“ apžiūrėjimas, susipažinimas su sentikių kultūra ir buitimi, XX a. arklio traukiamų padargų apžiūrėjimas lydint gidui;

– sentikių pietūs ir pasakojimas apie tai, kodėl būtent šie patiekalai buvo taip mėgstami sodžiuje.

Maršrutą galima papildyti Vasargeliškių apžvalgos bokšto ir Dinaburgo pilies griuvėsių lankymu.

The post PIETŪS PAS PASITURINČIUS SENTIKIUS appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Pliaterių protėviai prie Baltijos atkeliavo kartu su kryžiuočiais. Apsigyvenę Latgaloje, jie asimiliavosi ir perėmė lenkų kultūrą, užmegzdami giminystės ryšius su Zybergų gimine. Bėgant laikui Pliateriai-Zybergai tapo viena iškiliausių ir įtakingiausių giminių Latgaloje. Už Pliaterių-Zybergų lėšas pastatyta keletas dvarų, pilių, bažnyčių, įkurti parkai. Pliaterių-Zybergų indėlis yra neatsiejama kultūrinio istorinio paveldo dalis ir reikšmingi lankytini objektai, kurie kelionės metu palieka nepamirštamų įspūdžių.

The post GRAFŲ PLIATERIŲ-ZYBERGŲ PĖDOMIS PO DAUGPILIO APYLINKES IR DAUGPILĮ appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Jau nuo XVI amžiaus reikšmingą Daugpilio gyventojų dalį sudarė žydai. Daugpilis yra vieta, kur gimė iškilieji žydai – Markas Rotko, Solomonas Michoelsas, Oskaras Strokas, Georgijus Fitelbergas ir kt., kurių vardai įrašyti pasaulio kultūros istorijoje. Šis maršrutas suteikia galimybę pavartyti žydų istorijos, kultūros, religijos puslapius bei sužinoti apie holokaustą.

The post Žydų palikimas Daugpilyje appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Į šį maršrutą įtraukti populiariausi Daugpilio turizmo objektai, kuriuos būtina apžiūrėti kiekvienam miesto svečiui!

The post Pažink Daugpilį! appeared first on VISITDAUGAVPILS.

1561 metais Latgala tapo Lenkijos sudedamąja dalimi. Po lenkų–švedų karo (1600–1629) Latgala iki 1772 metų liko Lenkijos nuosavybėje ir imta vadinti Infliantija (Inflanty) arba Lenkijos Vidžeme. Šiuose istorijos vingiuose ypatinga vieta teko Daugpiliui. Infliantijos kunigaikštystės priešakyje buvo karaliaus paskirtas valdytojas, kuris buvo vadinamas vaivada. Latgala buvo suskirstyta į 4 apskritis: Daugpilio, Rėzeknės, Ludzos ir Viliakos. Apskričių viršininkai buvo vadinami starostomis. Daugpilio starosta buvo vyriausiasis starosta. Infliantija turėjo savo vyskupą, pradžioje su rezidencija Daugpilyje, o paskui Vilniuje. Be valstybinio Seimo Varšuvoje, Daugpilyje buvo sudarytas vadinamasis seimelis (mažasis Seimas) su šešiais deputatais (bajorais) iš Latgalos, Lietuvos ir Lenkijos. XVI a. nuo 1513 m. iki 1525 m. Daugpilio komtūras buvo Heinrichas Pliateris. O 1883 m. vasarą grafas Jonas Kazimieras Juozapas Pliateris-Zybergas (1850–1922) viename iš dabartinių miesto mikrorajonų – Poguliankoje – įkūrė sanatoriją, kurioje buvo atliekamos mineralinio vandens, purvo ir kumyso gydomosios procedūros. Nuo to laiko Pogulianka pradėta vadinti kurortu. Jis valdė nuosavybę iki 1918 metų. Sanatorija darbą baigė XX a. paskutiniajame dešimtmetyje. 1886 metais grafas atidarė susisiekimo laiveliais Dauguvos upe liniją Dinaburgas–Pogulianka. Šiuo metu Daugpilyje yra Plāteru gatvė. Su Lenkija Daugpilį glaudžiai sieja ir 1920 metų sausio įvykiai, kai Lenkijos armijos divizijos iš miesto išvijo bolševikus. Daugpilio mieste šiuo metu gyvena apie 15 % lenkų, veikia Lenkų kultūros centras ir Lenkų gimnazija. Lenkijos prezidentas Bronislavas Komarovskis, kuris 2010 metais aplankė miestą, Daugpilį pavadino Latvijos lenkų sostine.

The post Lenkų palikimas Daugpilyje appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Leiskitės į pasivaikščiojimą po Daugpilį, pažinkite jo kultūrinį istorinį paveldą, pajuskite kultūrų ir tradicijų įvairovę, pasisemkite naujų ir nepamirštamų įspūdžių!

The post Pasivaikščiojimas po Daugpilį appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Daugpilis – antras pagal dydį Latvijos miestas ir Rytų Latvijos metropolis – pasauliui davęs iškilųjį menininką Marką Rotko, tango karalių Oskarą Stroką ir žymųjį aktorių ir režisierių Solomoną Mihoelsą (Vovsį). Daugpilio simboliai yra XIX amžiuje pastatyta tvirtovė ir Šventovių kalva. Daugpilis yra vienas iš nedaugelio Latvijos miestų, kuris gali didžiuotis į vieningą ansamblį sujungti unikaliu klasicizmo ir eklektizmo stiliaus užstatymu. Atvyk ir pažink Rytų Latvijos metropolį – Daugpilį!

The post Pažink Rytų Latvijos metropolį – Daugpilį! appeared first on VISITDAUGAVPILS.