Artėjant ilgai lauktoms moksleivių atostogoms turizmo maršrutas moksleiviams „Vykstame į Daugpilį!“ yra puiki idėja išsiruošusiems į neilgą išvyką su šeima arba į moksleivių ekskursiją pavasario ar rudens atostogų metu. Tai puikus būdas paįvairinti mokymo procesą ir įgyti naujų žinių.

The post Moksleivių ekskursija „Vykstame į Daugpilį!” appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Šis maršrutas skirtas norintiesiems pažinti Daugpilį – antrą pagal dydį Latvijos miestą. Daugpilio miesto istorinis centras yra valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas. Istorinis užstatymas vyko XIX amžiuje pagal 1826 metais Peterburge patvirtintą užstatymo projektą. Daugpilis yra vienas iš nedaugelio Latvijos miestų, kuris gali didžiuotis į vieningą ansamblį sujungtu unikaliu klasicizmo ir eklektizmo stiliaus užstatymu. Miesto pagrindinė dalis išsidėsčiusi Dauguvos dešiniajame krante, tarp upės ir Didžiojo Stropų ežero. Dauguvos kairiajame krante išsidėsčiusi miesto dalis vadinama Gryva, kur kadaise prabėgo latvių poeto Janio Rainio ir Latvijos herbo, 5 latų sidabro monetos grafinio dizaino autoriaus Richardo Karlio Valdemaro Zarinio mokykliniai metai.

The post Atverk Daugpilio istorijos klodus! appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Kviečiame Tave atverti Daugpilio muziejų kraičio skrynias ir susipažinti su jose saugomomis kultūros istorijos paveldo vertybėmis! Būtent muziejai yra vieta, kuri mus kviečia pažinti istoriją, tradicijas, suvokti savo šaknis ir tapatybę!

The post Pasidairyk po Daugpilio muziejų kraičio skrynias! appeared first on VISITDAUGAVPILS.

„Upės sidabrinė juosta rytuose, senosios tvirtovės mūrai vakaruose ir įvairiausi Šventovių kalvos maldos namų bokštai pačiame miesto viduryje. Tai Daugpilio vartai, kurie turi tris simbolinius raktus, pavaizduotus 1925 metais patvirtintame miesto herbe: upė, tvirtovė ir lelija arba, kitaip tariant, kelias, namai ir malda. Tai yra trys sąvokos, kurios nėra susijusios nė su viena konkrečia tautybe, kultūra ar religija, o liudija čia gyvenančių žmonių bendražmogiškąsias vertybes“ (A. Rancanė). Šis maršrutas leidžia susipažinti su Daugpilio sakraliuoju paveldu – tradicinių religinių konfesijų maldos namais, kurie sukuria būtent Daugpiliui būdingą panoramą.

The post Daugpilio sakralieji perlai appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Jau nuo XVI amžiaus reikšmingą Daugpilio gyventojų dalį sudarė žydai. Daugpilis yra vieta, kur gimė iškilieji žydai – Markas Rotko, Solomonas Michoelsas, Oskaras Strokas, Georgijus Fitelbergas ir kt., kurių vardai įrašyti pasaulio kultūros istorijoje. Šis maršrutas suteikia galimybę pavartyti žydų istorijos, kultūros, religijos puslapius bei sužinoti apie holokaustą.

The post Žydų palikimas Daugpilyje appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Į šį maršrutą įtraukti populiariausi Daugpilio turizmo objektai, kuriuos būtina apžiūrėti kiekvienam miesto svečiui!

The post Pažink Daugpilį! appeared first on VISITDAUGAVPILS.

1561 metais Latgala tapo Lenkijos sudedamąja dalimi. Po lenkų–švedų karo (1600–1629) Latgala iki 1772 metų liko Lenkijos nuosavybėje ir imta vadinti Infliantija (Inflanty) arba Lenkijos Vidžeme. Šiuose istorijos vingiuose ypatinga vieta teko Daugpiliui. Infliantijos kunigaikštystės priešakyje buvo karaliaus paskirtas valdytojas, kuris buvo vadinamas vaivada. Latgala buvo suskirstyta į 4 apskritis: Daugpilio, Rėzeknės, Ludzos ir Viliakos. Apskričių viršininkai buvo vadinami starostomis. Daugpilio starosta buvo vyriausiasis starosta. Infliantija turėjo savo vyskupą, pradžioje su rezidencija Daugpilyje, o paskui Vilniuje. Be valstybinio Seimo Varšuvoje, Daugpilyje buvo sudarytas vadinamasis seimelis (mažasis Seimas) su šešiais deputatais (bajorais) iš Latgalos, Lietuvos ir Lenkijos. XVI a. nuo 1513 m. iki 1525 m. Daugpilio komtūras buvo Heinrichas Pliateris. O 1883 m. vasarą grafas Jonas Kazimieras Juozapas Pliateris-Zybergas (1850–1922) viename iš dabartinių miesto mikrorajonų – Poguliankoje – įkūrė sanatoriją, kurioje buvo atliekamos mineralinio vandens, purvo ir kumyso gydomosios procedūros. Nuo to laiko Pogulianka pradėta vadinti kurortu. Jis valdė nuosavybę iki 1918 metų. Sanatorija darbą baigė XX a. paskutiniajame dešimtmetyje. 1886 metais grafas atidarė susisiekimo laiveliais Dauguvos upe liniją Dinaburgas–Pogulianka. Šiuo metu Daugpilyje yra Plāteru gatvė. Su Lenkija Daugpilį glaudžiai sieja ir 1920 metų sausio įvykiai, kai Lenkijos armijos divizijos iš miesto išvijo bolševikus. Daugpilio mieste šiuo metu gyvena apie 15 % lenkų, veikia Lenkų kultūros centras ir Lenkų gimnazija. Lenkijos prezidentas Bronislavas Komarovskis, kuris 2010 metais aplankė miestą, Daugpilį pavadino Latvijos lenkų sostine.

The post Lenkų palikimas Daugpilyje appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Leiskitės į pasivaikščiojimą po Daugpilį, pažinkite jo kultūrinį istorinį paveldą, pajuskite kultūrų ir tradicijų įvairovę, pasisemkite naujų ir nepamirštamų įspūdžių!

The post Pasivaikščiojimas po Daugpilį appeared first on VISITDAUGAVPILS.

Daugpilis – antras pagal dydį Latvijos miestas ir Rytų Latvijos metropolis – pasauliui davęs iškilųjį menininką Marką Rotko, tango karalių Oskarą Stroką ir žymųjį aktorių ir režisierių Solomoną Mihoelsą (Vovsį). Daugpilio simboliai yra XIX amžiuje pastatyta tvirtovė ir Šventovių kalva. Daugpilis yra vienas iš nedaugelio Latvijos miestų, kuris gali didžiuotis į vieningą ansamblį sujungti unikaliu klasicizmo ir eklektizmo stiliaus užstatymu. Atvyk ir pažink Rytų Latvijos metropolį – Daugpilį!

The post Pažink Rytų Latvijos metropolį – Daugpilį! appeared first on VISITDAUGAVPILS.